Tai dirbtuvės, kuriose susijungia rankų šešėlių teatras ir pasakų kūrimas. Šešėlių teatras yra magiška vieta, kurioje gali gimti įvairiausios stebuklų kupinos istorijos.
Rankų šešėlių teatras - tai senas ir gilias tradicijas turinti meno forma, kurią lydi mistika ir magija. Ši meno forma atveria galimybes saugiai kūrybai, kurioje istorijas galima pasakoti rankomis. Rankų šešėliai turi glaudžių sąsajų ne tik su mitologija bet ir su animacija, todėl iš to natūraliai išplaukia noras pasakoti stebuklingas istorijas - pasakas. Ši pasakojimo forma nevaržo ir leidžia kurti be ribų.
Dirbtuvės skirtos visiems: vaikams, paaugliams, suaugusiems, šeimoms! Kūryba neturi amžiaus cenzo. O jei kam atrodo, kad yra "per senas", tai nereikia pamiršti, jog kiekviename iš mūsų kažkur giliai gyvena vaikas, kuris su malonumu atgytų patyrinėti, pažaisti ir kurti!
Žaisti rankų šešėlių teatrą ir kurti pasakas - labai naudinga, nes šios veiklos ugdo:
Dėmesį ir koncentraciją - išmokti rankomis pavaizduoti bet kokią formą ar gyvūną reikalauja sutelkti be galo daug dėmesio ir sukoncentruoti visas savo pastangas į šį tikslą. Taip pat tai ugdo kantrybę.
Smulkiąją motoriką - rankomis vaizduojant bet kokį vaizdą dirba visi delno ir pirštų raumenys. Nenustebkite, jei kitą dieną po užsiėmimo skaudės net tuos delno raumenis, kuriuos neįsivaizdavote turėję.
Vaizduotę ir kūrybiškumą - kuriant istoriją reikia sugalvoti ne tik siužetą, bet ir įvairias pasakos aplinkybes. Be to, kuriant personažą kuriamas ir jo charakteris, fiziniai parametrai.
Drąsą bei darbą grupėje - tiek kurti, tiek pasirodyti prieš kitus reikalauja be galo daug pasitikėjimo savimi. Mokėti dirbti su kitais žmonėmis - taip pat menas ir jo reikia mokytis.
Tai dirbtuvės skirtos ne tik prisijaukinti mums malonias ir nemalonias emocijas, bet ir labiau jas pažinti. Nors emocijų yra begalybė, dirbtuvėse su vaikais mes nagrinėjame 5 emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pasišlykštėjimą, nuostabą ir baimę. Suaugusių emocijų dirbtuvėse nagrinėjamos emocijos, priklausomai nuo temos.
Atrodo, jog apie emocijas yra daug kalbama, tačiau vis tenka išgirsti, jog yra geros ir blogos emocijos bei kad vienas galime jaustis, pavyzdžiui džiaugsmą, o kitas, pavyzdžiui, pyktį - nereikėtų. Norime griauti šį mitą ir padėti įsisąmoninti, jog visos emocijos - mūsų dalis ir visas jas turime teisę jausti. Tik svarbu žinoti, kaip jas išveikti nepakenkdami nei sau, nei kitiems.
Dirbtuvės tinka ir mažiems, ir dideliems. Šiais laikais susiduriame su problema, jog net suaugę žmonės slopina jaučiamas emocijas, todėl dirbtuvės ypatingai tinka išlaisvinti savo kūną bei mintis ir leisti sau pajusti kiekvieną emociją nuo 1 iki 100 procentų. Vaidyba padeda tai padaryti šiek tiek atsiribojant nuo kasdienybės ir išlaisvinant savo poreikius negraužiant savęs dėl to kaip atrodome, ką pagalvos kiti.
Pažinti emocijas per teatrinius pratimus ne tik išlaisvina nuo suvaržymų, bet ir ugdo:
Emocinį raštingumą - dirbtuvių metų mes bandome pajusti kaip kiekvieną kūno ląstelė reaguoja į tam tikrą emociją, kas tuo metu vyksta mūsų mintyse, kokios situacijos mums sukelia tam tikrus išgyvenimus. Taip mes mokomės pažinti ne tik savo kūną ir psichiką, bet ir emocijas, jų naudą organizmui.
Drąsą - parodyti kitiems savo jaučiamas emocijas yra be galo drąsu, nes tokiu būtų mes apnuoginame save. Nelengva atskleisti save kitiems tokia jautria tema, tačiau teatro dirbtuvės yra saugi terpė tam padaryti. Galbūt po užsiėmimo jausitės šiek tiek drąsiau emocijas reikšti ir kasdienybėje.
Savęs pažinimą - kartais mes stumiam nuo savęs tokias emocijas kaip pyktį ar baimę, nes mums šie išgyvenimai nemalonūs. Tačiau dirbtuvių metu mes bandome suprasti, kuo mums naudingi šie išgyvenimai, kokius signalus mums jie siunčia ir kodėl svarbu leisti sau taip jaustis.
Pasitikėjimą savimi - įgytas savęs pažinimas ir aplinkos palaikymas mums leidžia priimti save tokius, kokie esame - unikalius.
Trumpai ir aiškiai - tai dirbtuvės, kuriose karaliaus išdaigos. Jas krės ne tik vaikai tėvams, bet ir tėvai vaikams. Tačiau svarbu, kad išdaigos būtų saugios ir neperžengtų kito žmogaus ribų. Kaip išlaikyti šį balansą? Pasirodo įmanoma ir negana to - tai labai smagu!
Dirbtuvių idėja gimė iš režisierės Agnės audio pasakos vaikams apie Špicbuką - išdaigų karalių, kuris įlenda vaikui į ausį ir pašnibžda, kokią išdaigą jam iškrėsti. Pasakoje paliečiama rimta problema - kas yra tikros išdaigos, kurios sukelia juoką, o kada jos tampa šunybėmis, kai pradeda skaudinti mylimus žmones? Tai išsiaiškinti bus svarbu ir mūsų dirbtuvių metu.
Skirta šeimoms. Dirbtuvėse su vaiku būtinai turi dalyvauti bent vienas iš tėvelių. O dėl vaikučių amžiaus - svarbu, kad mažieji išdykučiai gebėtų atlikti užduotis kartu su tėveliais, tad mes nenubrėžiame griežtos amžiaus ribos - tai labai individualu. Tad sprendžia patys tėveliai, ar jų vaikučiai jau pasirengę tapti mažaisiais Špicbukais ir Špicbukėmis.
Dirbtuvių misija - ne tik išdykauti, bet ir stiprinti tėvų bei vaikų tarpusavio ryšį. Tai labai svarbu, kad vaikai jaustųsi saugūs ir mylimi, o tėveliai - suprasti ir atliepiantys. Ryšiui stiprinti puikiai pagelbės ne tik bendros nuotaikingos užduotis, bet ir laikas praleistas kartu.
